Tirpstantys ledynai

Kadaise, 1976-aisiais, Donatas Sauka itin įžvalgiame straipsnyje apie Alfonso Maldonio kūrybą „Minties švytėjimas“ tarsi nuspėjo: „Šita lyrika kasdieniškesnė nei buvo kada nors anksčiau. O lyrika kasdieniškesnė kartu jau – ir likimiškesnė“.

Naujausias A. Maldonio poezijos rinkinys „Tirpstantys ledynai“ – tarsi sunkūs poetinės sąmonės luitai, atšokantys, atitirpstantys vienas nuo kito, grėsmingai pasislinkę, įtrūkę, o tirpsmo (ar polaidžio) drumzlini vandenys neša gyvenimo nuosėdas, nuoskaudas, saviironiją, tačiau niekada pyktį ar isterišką šūksnį. (rasyk.lt)