Vasarvidžio tolumos

Matuzẽvičius Eugenijus 1917-1994 (palaidotas Vilniuje), lietuvių poetas, vertėjas. L. Matuzevičiaus brolis, K. Matuzevičiaus tėvas. 1939–43 Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. 1944–46 mokytojavo Panevėžio gimnazijoje, 1946–53 dirbo Valstybinėje politinės ir grožinės literatūros leidykloje, 1954–59 Lietuvos rašytojų sąjungos poezijos konsultantas. 1961–72 dirbo laikraščio Literatūra ir menas redakcijoje.
Eugenijus Matuzevičius
Kūryba
Eilėraščius pradėjo spausdinti 1933 vaikų ir jaunimo periodikoje. Pirmuosiuose eilėraščių rinkiniuose Pavasario taku (1941 21978), Audros paukščiai (1944) apdainuojamas jaunystės džiaugsmas arba perteikiama likimo, nelaimės, mirties nuojauta, eilėraščiai melodingi, dažni meilės ir nusivylimo, džiaugsmo ir kančios motyvai. Pokario eilėraščių rinkiniuose Darbymečio vėliavos (1950), Draugystės daina (1953) gausu deklaratyvių eilėraščių, šlovinančių sovietinį gyvenimą. Vėlesniuose poezijos rinkiniuose Negeski, švyturio ugnele (1960), Mėnesienos krantas (1965), Vasarvidžio tolumos (1968), Paukščių Takas (1970), Žalios metų salos (1975, LSSR valstybinė premija, 21982), Variacijos ir sugrįžimai (1980) eilėraštis virsta monologu, pagaunančiu įspūdį ir būseną, dažnai bandoma grįžti į pradžios laiką, tėviškę, ieškoma tikslesnių detalių savitam tėviškės paveikslui.