Knyga poetinės publicistikos pobūdžio, nes poetinę šių prozinių etiudų atmosferą apsprendė pats objektas - mylimas, darbštus, dainingas ir spalvingas mūsų kraštas. "Kada žemėje gimė žmogus?/ Tada, kai numirė vergas." "Bet duona vieniems lengvesnė už plunksną,/O kitiems už akmenį sunkesnė..." "Aš bangų klaviatūra/skambinu vėjų pasažą,/Supasi supasi Jūra -/ laisvės jai maža ir maža..."