Eilėraščių rinkinyje "Nakties baltieji debesys" žmogus nuolat atsiduria žinojimo/nežinojimo kryžkelėje - atrasti savęs neįmanoma ir atrasti save įmanoma tik per meilę, grožį ir tiesą.
Klausimas - kur atrasti save? - priartina namus, mylimus, Tėvynę, tikėjimą žmogaus amžinumu. Ir abejones... Atsakymo nėra. Nėra ir aimanos - koks nepakeliamai sunkus ir apkartęs gyvenimas...
Yra tik viltis - išeitis giedruoja žinojime, kad, nesunaikinus ir nepažeminus meilės, grožio ir tiesos, atrandama nuostabi žmogaus vidinė karalystė.