Monografijoje apibūdinami ryškiausi XX a. lietuvių eilėraščio tipai, poetikos bruožai, atskleidžiama įvairių eilėraščio komponentų struktūrinė vienovė, išraiškos ir turinio santykis, meninės erdvės ir laiko parametrai. Parodomas įvairių poetų indėlis į poetikos raidą. Derinami sinchroninio ir diachroninio tyrinėjimo principai.