Pirmoje T. Rudoko eilėraščių knygoje dominuoja ironiškas meditavimas-aistringas gyvenimo pažinimo troškimas ir noras pirmuosius savo įspūdžius naujai, nekonvencionaliai interpretuoti. Sekdamas džiazinėmis improvizacijomis, didelį dėmesį skirdamas žodžio skambėjimui, poetas kuria laisvos, verlibriškos ir gana asociatyvios formos eilėraščius