„Ryto rasose" atsiveria giliausi ir slapčiausi poeto sielos klodai. Autorius, inžinierius statybininkas, nepaprastai imlus grožiui. Eilėraščiuose dažnai ilgesingai grižtama į vaikystę ir jaunystę, dėmesingas poeto žvilgsnis krypsta į tėviškę, tarsi šaltinio vandens gurkšnis teikusią ir teikiančią jam jėgų. Skaitydami eilėraščius apie Sibirą (A. Urbonas statė Bratsko hidroelektrinę), jaučiame atšiaurų klimatą ir sibiriškus salčius. Eilėraščių rinkinį „Ryto rasos" vainikuoja meilės lyrika. Eilėraščiai išrinktajai savo gyvenimo moteriai ypač jausmingi, negali jais netikėti, nes kiekvienas žodis ateina iš širdies.