Ši knyga apie Salomėja Nėrį nebėra tokia įtempta, gynybiška ir kiek perspausta kaip "Salomėjos Nėries ruduo". Bet klausimas "kodėl?" tebekausto ir ją. Taip, rašyta ši knygelė labiau jauniems, besimokantiems - tiems, kurie dar tik įeina į kultūrą, atpažįsta jos reikšmes ir tas dramatiškas sankirtas, kartais susidarančias tarp meno ir sukomplikuoto, išdraskyto jo kūrėjų gyvenimo. Negalėčiau sakyti, kad šios knygos rašymas tarsi Salomėjos Nėries paraštėse yra palengvintas, "pritaiikytas". Ne, natūralus, toks, koks man pačiai buvo įmanus. Kas įėjo į šią knygelę, įėjo pagal stebuklingą sąskambio-atoskambio dėsnį, tarsi pasišaukta Salomėjos Nėries - nuo M.Heidegerio pokalbio apie žydėjimą, V.Mykolaičio-Putino kalbos iki Liūnės sutemos ar senos dainos. Apsidžiaugiau, kad A.Nyka-Niliūnas, bandydamas išskirti dešimtį reikšmingiausių XX a. lietuvių poetų, neapėjo Salomėjos Nėries: "Šešta, tik su dideliu klaustuku, - Salomėja". (autorė)