Vidurnakčių aikštėse

Leonas Skabeika (1904- 1931) - lietuvių poetas, simbolistas. „Vidurnakčių aikštės" - raštų rinkinys, kuriame publikuojami ir poeto laiškai, atsiminimai apie jį.
Leidinyje galima rasti tokius poeto apie save rašytus žodžius: „Gyvenimas – nepabaigiama dūšios drama. Alkis, ilgesys ir kančios, pavydas, meilė ir neapykanta – mūsų dienų viešpačiai. Jiems meldžiamės, juos keikiame, dėl jų kasdien kryžiuojamės. Netiesa, kad mes moderniškojo pasaulio rankomis daryti robotai! Netiesa, kad miesto triukšmą ir fabrikų staugimą mylime labiau, kaip dūšios skausmą! Netiesa, kad mes technikos stabų vergai! Ne! Mes mokame mylėti, mokame nekęsti… Mokam pro asfalto sienas, vario bokštus ir marmuro statulas drąsiai pažvelgt į svaiginančius tolius. Mes jaučiame pasaulio sielos tragediją. Todėl dažnai mes toki liūdni. Todėl mūsų akys panirsta virpančiuos horizontuos ir mintys skęsta klaikiose bedugnėse. O dūšia? Joj dar daug jaunystės, audrų. Jai pražysta naujos dienos ir nauji pasauliai švinta. Pasauliai šiaurūs. Plieniški. Aštrių fiordų pasauliai. Ir juose mūsų ateities gyvenimas. O gyvenimas – nepabaigiama dūšios drama. Drama, kurią vaidinu nuo pat kūdikystės dienų. Drama, kurią, matyt, reikės vaidinti per visą gyvenimą...“
L. Skabeikos literatūrinė – meninė samprata buvo artima futuristinei. Jo supratimu – žmogaus „kūrybos gelmės glūdi intuicijoj, pasąmonėj, jausmuose, o ne prote“, todėl jo kūryboje ryškiai kontrastuoja pasaulio spalvos, tam tikros dvasinės būsenos, kurios išreiškiamos laužančiomis likimo metaforomis, kitais begalinio pasaulio įvaizdžiais, kuriuos žmogus suvokia savo pasąmone ir intuityviai išreiškia savo kūryboje.