Šekspyro sonetai laikomi sonetų tradicijos, kuri per Renesansą atėjo nuo Petrarch XIV a. Italijoje. Išskyrus keletą išimčių, Šekspyro sonetuose laikomasi stilistinės angliško soneto formos – rimo schemos, 14 eilučių ir metro. Tačiau Šekspyro sonetai įveda reikšmingų turinio nukrypimų.
Užuot išreiškęs garbinamą meilę beveik deivę primenančiam, bet nepasiekiamam moteriškam meilės objektui, kaip tai darė Petrarch, Dantė ir P Sidney, Šekspyras pristato jaunuolį. Jis taip pat pristato 'Tamsiąją damą'. Šekspyras tyrinėja tokias temas kaip geismas, homoerotizmas, misogija, neištikimybė ir įkyrumas.