Strazdas

Motina, eidama į ežerą skalbti, nešdavosi ir mane. Prisižiūrėjau visokių paukščių, žuvų ir gyvulių., dar nemokėdamas kalbėti. Abiejuose ežero galuose kitados stovėjo po karčiamą.
Gal būt, todėl sugrįžau prie Strazdo.
Jis buvo aprėpęs visą Lietuvą - jos žmones, jautelius, pasvydusią Aušros žvaigždę, užtvindęs begaliniu savo širdies gerumu; viską troško išsaugoti, išgelbėti nuo Nebūties.
Ir visa tai man pasirodė esą nesnestantys dalykai.

Sigitas Geda