Tvardovskį, kaip poetą brandino pats gyvenimas; vyko kolektyvizacija, kaimas tvarkėsi naujais pagrindais, tuo pačiu paliesdamas žmonių psichologiją, griaudamas senas pažiūras į privačią nuosavybę, formuodamas naujo žmogaus bruožus. Poetas gerai pažindamas kaimo buitį, kupinas jaunatviško nerimo ir energijos negalėjo likti nuošalyje kaip stebėtojas. Poeto kūrybos bruožai: epinis užmojis, formos paprastumas, betarpiškas santykis su skaitytoju.