Ketvirtoji poeto knyga, kuri yra meniškai stipri ir savita. Įdomiausia šioje knygoje yra ramus lyrinio herojaus žvilgsnis į amžinus būties klausimus. Kartais toji ramybė vaidenasi kaip įspėjimas apie artėjančius tragiškus nutikimus ar žinojimas, kad vis dėlto žmoguje yra daug kas nesunaikinama.