Žeme - o už kalno

Skaitytojo akims ir širdžiai patikimi tie lyriški lapai - tai lyg ir sielos dienoraščiai. Intymūs, kartais minoriški, kartais autoironiški. Nevengiama praskleisti vidinių širdies nerimasčių. Mėginama žvelgti į žmogaus būties, į jo dvasinio pasaulio daugiaprasmiškumą, į didesnius ar mažesnius individualios lemties paradoksus. Pabrėžiami dvasinių vertybių prioritetai ir svarba. Dialogas su žeme, su savim, tų neįmantrių posmų atviras, retkarčiais pašaipus tonas - galbūt sudomins mąslų, didelių modernų nepasiilgstantį skaitytoją.