Dvi istorinės dokumentinės pjesės ir apysaka. Knygos įžangoje autorius rašo: „Esu senas raštininkas ir visas mano gyvenimas skirtas periodinei raštijai. Tarp visokių etatinių ir kūrybinių „klapatų” rašiau didesnės apimties dalykus, kuriuos vadinčiau dokumentinėmis pjesėmis, publicitiniais romanais ir apysakomis. Esu daugiau fakto kareivis, o ne išmonės sumanytojas. Tokios nuostatos laikiausi ir rašydamas radijo pjeses apie vieną ryškiausių renesanso asmenybių, Lietuvos ir Lenkijos karalienę Boną Sforzą (“Gimusi valdyti vyrus”), apie įžymųjį mokslininką, astronomą, Vilniaus universiteto rektorių Martyną Počobutą (“Hinc itur ad astra”). Nors negyvenau tais laikais, bet nuo jaunystės norėjosi į juos nors akies krašteliu pažvelgti pro išlikusius pėdsakus archyvuose ar istorikų darbuose. O apysaka “Antroji ranka” su savo realijomis priartėja prie mūsų dienų. Jos herojus nėra veidrodinis autoriaus atspindys. Visą trilogiją pavadinau "Antroji ranka", kokia ir yra žurnalistika, einanti gyvenimui kiek iš paskos – ir praeityje, ir dabartyje.”