Prisipažinkite: ne vieną kartą sau (ar visiems aplink) visai rimtai esatę pareiškę: aplink mane – vien tik idiotai! Su kai kuriais žmonėmis bendrauti taip sudėtinga, kad norisi juos „apdovanoti“ ne pačiais gražiausiais epitetais. Prakeiktas plepys! Biurokratinė žiurkė! Neišauklėtas šunsnukis! Užknisantis besmegenis! Tiesiog idiotas! Ir iš tiesų, kodėl vieni žmonės tylūs, o kiti niekaip negali užsičiaupti? Kodėl kai kurie visada sako tiesą, o kiti – ne? Kodėl vieni kolegos visada ateina sutartu laiku, o kiti nuolat vėluoja? Kodėl vieni žmonės mums patinka labiau nei kiti?