Monografijos autorius gvildena H. Ibseno reikšmingiausių dramų – „Peero Giunto“, „Brando“ ir „Statytojo Solneso“ – svarbiausių herojų asmenybiškumo problemą. Remdamasis Kierkegaardo, Heideggerio ir Finko filosofinėmis sistemomis, jis atskleidžia Peero Giunto, Brando ir Solneso siekius bei idealus, lygina jų asmenybiškumą, poveikį žmonėms, santykius su Dievu.
V. Vyčino knyga – bene vienintelė lietuvių raštijoje nuodugniai tyrinėjanti H. Ibseno kūrybą, jo sąsajas su egzistencializmu.