Bendravimas po mirties

„Kai penktą valandą ryto mirė mano brangi žmona, dvi po to sekusias naktis gulėdamas lovoje kambarį jaučiau prisipildžius visa apimančio gėlių aromato, nors jų namuose niekur nebuvo...“

Bendravimas po mirties (BPM) – tai autentiškos istorijos iš pirmų lūpų; istorijos tų, kurie išdrįso papasakoti apie tai, ką įvairiomis formomis patiria daugelis mūsų – kontaktą su artimaisiais, išėjusiais anapus. Šis kontaktas ypatingas tuo, kad patiriamas be jokių tarpinių priemonių, tokių kaip aiškiaregystė, mediumas ar intervencijos.

BPM reiškiniai padeda suvokti dvasinio pasaulio platybes, mūsų protui leisdami pamatyti plačiau aprėpiančią tikrovę – realybę, glūdinčią iki gimimo bei peržengiančią kūniškos mirties ribas. Be to, tai yra ir praktinis vadovas, kuris gali būti skaitomas bei interpretuojamas tiek paprastu, tiek giluminiu suvokimo lygmeniu. Jis numalšins kiekvieno skaitytojo troškimą pažinti, kad ir kuriame dvasinės kelionės etape jis būtų.