Knyga "Pas kunigą ir detektyvą – psichologo kabinete" - tai penktoji profesionalios psichologės-psichoterapeutės knyga. Tikros psichoterapinės istorijos pateiktos intriguojančių novelių forma. Terapeutė it prityrusi detektyvė klaidžioja klientų pasąmonės labirintais ieškodama užslėptų baimių, skausmo, liūdesio ir asmenybę alinančių konfliktų.
Egzistencinės psichoterapijos unikalumas pasireiškia tuo, kad gydoma autentišku susitikimu, su visomis detalėmis atsiskleidžia naujos bendravimo patirties darma.
Tęsdama amerikiečių psichoterapeuto Irvino Yalomo tradiciją Genovaitė Bončkutė-Petronienė pateikia 12 istorijų, 12 autentiškų susitikimų, jautriai ir taktiškai, su visomis detalėmis aprašytų pasakojimų, pakviečiančių skaitytoją atsidurti psichologės kabinete ir kartu išgyventi klientų nerimą, įtampą, skausmą, klystkelius, nusivylimus bei gydantį katarsį.
Knyga "Pas kunigą ir detektyvą – psichologo kabinete" sykiu yra ir šviečiamojo pobūdžio, čia rasite glaustai, paprastai ir aiškiai pateiktus įvairių terapijos formų, psichikos sutrikimų, specifinės psichoterapijos terminijos paaiškinimus.
“Kiekviena problema turi vardą ir pavardę.”
“Jei norėsi ką nors kaltinti, visada rasi dėl ko.”
“Jeigu žmogus ką nors perdėtai deklaruoja, dažniausiai jo pasąmonė jaučiasi priešingai.”
“Jeigu nesuvoki, kas esi, štai tau namų darbas: paprašyk kelių artimiausių draugų parašyti tavo charakteristiką…”
“Kai suvoki, kas negerai, atsiranda laisvės galimybė.”
“Yra auksinis santykių dėsnis: tik suteikdamas antrai pusei džiaugsmo, o ne ją nugalėdamas gali pats tapti laimingas.”
“Psichologas turi būti tiltas tarp žmogaus ir gyvenimo, o ne tapti gyvenimo pakaitalu.”
“Psichoterapija yra tarsi neskanių vaistų kapsulė – svarbiausia nuryti, o paskui jie jau ims veikti …”
“Jeigu jau ne tik klientas šalia psichologo, bet ir psichologas šalia kliento pasijaučia gerai, vadinasi, šis pasveiko.”
„Psichoterapeutas – tai kunigas ir detektyvas viename. Kasdienine psichoterapine ir psichologine praktika užsiimu 18 metų. Logikos suteikimas skausmui – kaip žemėlapio įteikimas. Labiausiai savo darbe vertinu tai, kad psichoterapijos metu randama vieta ir laikas įdėmiau įsižiūrėti į gyvenimą. Nedaug esama vietų ir laiko, kur žmonės susitiktų dėl tiesos."
„Jei aš ateičiau pas psichologą, tai visa širdimi pajausčiau kiekvieną akimirką. Susikaupčiau, išimčiau iš savęs tirštą gyvenimo tiesą ir pasitikėdama padėčiau prieš psichologą. Man būtų svarbus kiekvienas jo žodis, nes tai būtų naujo gyvenimo galimybė."
„Mes turim gyventi ilgiau už neviltį."
„Kai žmoguje pavyksta užčiuopti „aukso gyslą", giriu jį nuoširdžiai ir dažnai. Kartais palvoju: gal tai savotiškas prisilietimas prie to, kas vadinama žmoguje esančiu Dievo paveikslu? Kartais aukso gyslą apčiuopti sunku. Tyrinėju gyvenimo istoriją, klausiu apie laimingiausius momentus, jei žmogaus akys sužiba ir iš jo ima lietis šviesi energija, vadinasi, gyslą suradom. Aš ją išdidinu, tarsi energijos tunelį sukuriu švytinčią viziją, žmogaus sąmonėje gimsta teigiama galimybė. Ar tai ne hipnozė? Taip, šiek tiek. Svarbiausia, kad kliūtys, dėl kurių žmogus negalėjo judėti į priekį, būtų jau nepavojingos."
Genovaitė Bončkutė-Petronienė
G. Bončkutė-Petronienė - profesionali psichologė-psichoterapeutė, jau penktos knygos (pastaroji - romanas "Neįvykusi terapija" - pasirodė 2012 m.) ir daugelio straipsnių spaudoje autorė, be to, prisiekusi keliautoja.
„Psichoterapinių novelių žanras be galo įdomus, norėdami jame atrasime ne vieną pasakojimo sluoksnį. Pirmiausiai tai – psichologinis detektyvas, intriga. Tik ne žudiko čia ieškoma, o pasąmoningo konflikto. Profesionalui parašyti tokią istoriją lengva: juk kiekvienam psichoterapeutui dovanojamos klientų istorijos. Be to, psichoterapinių seansų aprašymas – atsakingas užsiėmimas: atskleidi savo „virtuvės" paslaptis, atsiveri skaitytojui, ko paprastai nedarai su klientais. Šioje knygoje psichoterapeutės Genovaitės Bončkutės-Petronienės surinkti įsimintiniausi jos psichoterapijos atvejai ir klientų pasakojimai paversti novelėmis. Tradicija, kažkada pradėta psichoterapeuto amerikiečio Irvino Yalomo, tęsiama. Istorijos neišgalvotos, psichoterapijos seansai aprašyti profesionaliai ir taktiškai, autorės pozicija tokia, kokia ir yra autorė gyvenime – rami, dėmesinga ir draugiška. Todėl skaityti jos knygą malonu ir įdomu. Ir tegu tai bus pamoka ne tik skaitytojams, bet ir kitiems psichoterapeutams: nenorite, pačios autorės žodžiais, „ištirpti kitame žmoguje kaip pieno lašelis dubenyje vandens" – rašykite!"
Olegas Lapinas