Sigmundas Freudas (1856–1939) – austrų psichiatras, neuropatologas, psichoanalizės pradininkas ir XX amžiuje didžiausią įtaką daręs psichologas teoretikas. Jis vienas pirmųjų tyrė seksualumo formavimąsi, atkreipė dėmesį į vaikystės svarbą psichikos raidai, moksliškai pagrindė sąmonės buvimą. S. Freudo teorijos turėjo didelės įtakos ne tik XX amžiaus psichologijai ir psichiatrijai, bet ir įvairioms kultūros bei meno stritims.
„Gedulas ir melancholija" (1917 m.), „Anapus malonumo principo" ( 1920 m.), „Ego ir Id" (1923 m.) – vėlesnieji S. Freudo traktatai, išreiškiantys galutinai susiformavusį autoriaus požiūrį į žmogaus psichikos struktūrą ir jos funkcionavimą.
Freudas jau abstrakčia virtusią psichologiją vėl grąžino į šią vidinio gyvenimo santalką. Jis pirmą kartą beveik poetiškai didingai atskleidė žmogaus asmenybės dramą, tą deginančią, spaudžiančią sąmoningumo ir nesąmoningumo sumaištį prietemoje, kur menkiausias postūmis duoda vėlių vėliausią atoveiksmį ir kur praeitis su dabartimi susipina į keisčiausius derinius – pasaulį, tikrai pasaulišką siaurame kūno kraujotakos rate...
Stefan Zweig