Eilėraščių rinktinėje „Ilgesio paukščiai" giedruoja jausmai ir dvasios šviesa meilės okeanuose. Meilė – tai gamtos karūna. Pajusti meilę, susilieti su ja ir išgyventi ją... nugiedrėti... net ir po netekties ar apsvilus sparnus – nuostabiausia dovana pasaulyje. Tai vienintelis jausmas, suteikiantis žmogui saugumo pojūtį ir galimybę kurti save. Tai vidinė šviesa, pakelianti dvasią.
Bet vis dėl to mylėti labai sunku... Jei eini į tikrąją meilę – eini tarsi į ugnį suliepsnoti...
Autorė tvirtai tiki meilės galia ir pašaukimu atkovoti iš nebūties savo laiką, savo meilę ir tiesą. Apginti meilę, nes ji – didžiausia gyvenimo vertybė. Net keli Meilės spindulėliai panaikina kančias ir rūpesčius. Ir šis jausmas, sujungęs praeitį su dabartimi, keliauja ne tik iki paskutinės gyvenimo akimirkos, bet ir po jos...