Nors valstybė yra sudariusi vienodas prielaidas visų tautybių piliečių saviraiškai, etninių grupių socialiniai skirtumai egzistuoja. Socialinė atskirtis, nepakantumas, prisitaikymo problemos išlieka. Norint suvokti mažumų nariams kylančius sunkumus ir remti priemones, užkertančias kelią nelygybei ir socialinei atskirčiai, reikalingas aiškus požiūris į etninių grupių socialines sėkmes ir nesėkmes.
Šiuo darbu siekiama išplėsti etninių mažumų problematikos sampratą: peržengti integracijos-neintegracijos dichtomiją ir išanalizuoti daugiau adaptacijos variacijų, kurias patiria etninių grupių nariai. Studijoje dėstoma, kaip suprantamos tokios individų adaptacijos strategijos, kaip integracija, asimiliacija, marginalizacija, separatizmas, ir kokį turinį jos įgyja individų gyvenime. Knygoje pristatyti duomenys ir pateikti svarstymai kreipia link išvados, jog, nepaisant sėkmingai išspręsto tautinių mažumų, kaip politinio iššūkio valstybingumui, klausimo, etninių grupių narių adaptacija tebeegsituoja kaip socialinis iššūkis demokratiškai visuomenei.