Gydyti gyvenimu: Aleksandro Alekseičiko intensyvus terapinis gyvenimas

Gydyti gyvenimu“: Aleksandro Alekseičiko intensyvus terapinis gyvenimas. Sudarytojas Rimantas Kočiūnas. Vilnius: Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutas, 2008. Kaip teigia knygos sudarytojas profesorius Rimantas Kočiūnas, mintis parengti knygą apie intensyvų terapinį gyvenimą ir šios psichoterapinės mokyklos kūrėją Lietuvoje Aleksandrą Alekseičiką kilo dar 1994 metais. R. Kočiūnas tais metais dalyvavo psichoterapinėje grupėje, kurią A. Alekseičikas vedė psichologams ir gydytojams. Darbo grupėje patirtis labai sukrėtė ir turėjo didžiulę įtaką psichoterapijos sampratai. 2005 metais R. Kočiūnas šia idėja pasidalijo su A. Alekseičiku. Nors didelio entuziazmo nesulaukė, tačiau neišgirdo ir griežto prieštaravimo. Trejus metus tęsėsi gana intensyvus viso būrio kolegų darbas ir štai skaitytoją pasiekia unikali knyga. Taip pat ir tuo, kad, dar prieš pasirodant knygai lietuvių kalba, buvo išleista rusiška jos versija. Taigi, skaitytojas gali pasirinkti, kuria kalba ieškoti rakto į savitą A. Alekseičiko psichoterapiją. Rusiškos versijos privalumas – skaitytojas čia gali pajusti tai, kaip A. Alekseičikas valdo žodį, dėlioja prasminius niuansus. Visa tai Leono Judelevičiaus pastangų dėka bandyta perteikti ir lietuviškame A. Aleksičiko vertime. Tačiau vertimas lieka vertimu. Knyga skirta ne tik specialistams, bet ir plačiai auditorijai, tiek žmonėms, kurie nieko nežino apie A. Alekseičiką, tiek tiems, kurie dalyvavo jo vadovaujamoje grupinėje terapijoje ar yra girdėję pažįstamus pasakojant apie Lietuvos psichiatrijos „tėvą“. Beje, šie pasakojimai dažnai labai prieštaringi: nuo egzaltuoto garbinimo iki piktos kritikos, nuo tvirtinimo, jog Alekseičikas sugeba daryti stebuklus, iki gūžčiojimo pečiais ar net įsitikinimo, kad pačiam psichoterapeutui vertėtų apsilankyti pas kolegas. Kaip teigia JAV gyvenantis psichoterapeutas Viktoras Kaganas, kiekvienas turi savų asociacijų. „Man Aleksandras Alekseičikas ir intensyvaus gyvenimo terapija pirmiausia asocijuojasi su Andrejaus Tarkovskio „Stalkeriu“ (drąsa eiti į „uždraustas zonas“), Miltono Eriksono psichoterapija (sąsaja su gyvenimu) ir Vernerio Erchardo EST-treningu (peak expierence situacijos sukūrimas)“. Knygą sudaro dvi dalys. Pirmoji – paties Aleksandro Alekseičiko tekstas „Gydyti gyvenimu“. Antroji – bandymas apmąstyti tai, ką A. Alekseičikas rašo ir daro. Šį sudėtingą uždavinį bando įgyvendinti Viktoras Kaganas, Rimantas Kočiūnas, Igoris Varnakovas, Robertas Petronis, Galina Mikkin, Semionas Jeselsonas, Olga Tarasenko, Gunta Dege. Svarbu perspėti, kad tie skaitytojai, kurie tikisi įprasto mokslinio teksto, bus kiek šokiruoti. A. Alekseičikas pasakoja apie savo gyvenimą, veiklą, tačiau tai daro labai neįprastai. O gal kitaip ir neįmanoma, kai gyveni, kaip pabrėžia pats gydytojas, nuo Adomo ir Ievos iki Paskutiniojo Teismo. Alekseičikas pripažįsta, kad vienas svarbiausių jo psichoterapijos įkvėpimo šaltinių – krikščionybė ir, ypač - stačiatikių metropolitas Antonijus Surožietis. A. Alekseičikas gimė Minske. Užaugo Vilniuje ir įaugo į šį miestą. Pašaukimą gydyti perėmė iš tėvo. Nuo 1967 metų dirba psichiatru, psichoterapeutu Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje. 1968 metais organizavo Lietuvoje pirmąjį psichoterapijos kabinetą, nuo 1989 metų įkūrė pirmąjį psichoterapijos skyrių. Kaip teigia pats A. Alekseičikas: „Žmonės man davė tiek daug, jog visą gyvenimą jaučiuosi nedėkingas...“ Kita vertus, kaip pabrėžiama ne kartą A. Alekseičiko svarstymuose, sugebėjimas dėkoti – viena svarbiausių žmogaus savybių. „Didelė klaida, kai žmonės nori lengvos, malonios psichoterapijos. Tiek psichoterapeutui, tiek pacientui bendrauti turi būti sunku, bet sveika“, - viena iš A. Alekseičiko maksimų.