Knygoje publikuojami Jono Mačiulio laiškai mylimajai, politinei kalinei Eugenijai Šimanskytei, vėliau jo žmonai, rašyti 1944-1956 metais į kalėjimą ir tremtį. Nuo pat jų pažinties ir įkalinimo pradžios J. Mačiulio iš Lietuvos rašyti laiškai yra unikalus reiškinys lietuvių kultūros ir literatūros istorijoje. Juose atsispindi ne tik asmeninis ir artimųjų gyvenimas, bet ir sudėtingas Lietuvos pokaris, kuriame reikėjo ne tik išgyventi, bet ir išlikti žmogumi. Pagrindinis variklis buvo meilė, padėjusi subręsti, apsispręsti ir... tapti rašytoju.