Skausmo dovana. Kaip skausmingos patirtys padeda augti

Jei atrastume nuo dvasinio skausmo gydantį vaistą, nereikėtų ieškoti laimės apibrėžimo. Tačiau gyvenimas skausmingas tiek pat, kiek ir malonus, ir šis skausmas – tai ugnis, kurioje turime sudegti ir atgimti iš naujo.

Ši knyga – apie virsmus ir pokyčius, praradimo skausmą, baimę keistis ir dvasingumo paieškas. Jos esmę nusako žodžiai, kuriuos autorė perskaitė paveiksle, vaizduojančiame rožės pumpurą:

Pagaliau atėjo metas, kai grėsmė niekada nebeišsiskleisti ėmė kankinti labiau nei žydėjimo baimė.

Į šią knygą, tarsi į skrynią lobius, Elizabeth Lesser sudėjo asmenines ir kitų žmonių istorijas, kiekviename skaudžiame išgyvenime skatinančias ieškoti išminties, įžvalgų, užuojautos ir neprarasti blaivaus proto. Kiekvieną istoriją, tarsi gilią upės vagą, užlieja skaidraus dvasingumo srovė, grąžinanti prie svarbiausių klausimų apie buvimo prasmę. Ši knyga skiriama kiekvienam, jaučiančiam sielos nerimą, neryžtingai sustojusiam ant pasirinkimo slenksčio, kiekvienam, kam rūpi atverti širdį ir tiesiog pasveikinti gyvenimą.

Šią knygą skiriu savo švytinčios sielos beieškantiems žmonėms, nebijantiems žengti į tamsiausią pažinties su savimi girią, kad atgautų tai, ko niekada nebuvo praradę. Man šioje kelionėje pagalbos ranką ištiesė ne vienas vedlys ir draugas, tad galėdama tau padėti jausiuosi grąžinusi nors dalį skolos. Jei tavo gyvenimas ką tik apvirto aukštyn kojomis ar tiesiog bandai įveikti kasdienius sunkumus, noriu, kad žinotum: šioje kelionėje neliksi vienas. Kaip pasakytų iškiliausias dvidešimto amžiaus mitologas Džozefas Kempbelas: „Į šį pavojingą nuotykį neprivalome leistis vieni, nes prieš mus žengia prabėgusių amžių didvyriai. Labirintas jau gerai ištyrinėtas. Tereikia laikytis už siūlo, kuriuo didvyriai pažymėjo nueitą kelią, ir ten, kur tikėjomės aptiksiantys kažką bjauraus, surasime dievą. Ten, kur manėme pražudysiantys kitą, paaukosime save. Kai galvosime, kad pagaliau suradome kelią iš labirinto, išties pateksime į patį jo centrą, kuriame suvoksime savo pačių būties esmę.“