Šioje knygoje autorius teigia, kad bemaž kiekvienas būdamas aiškios sąmonės gali keliauti astraliniu lygmeniu ir visiškai valdyti padėtį. Tačiau tam reikia praktikos ir gero mokytojo.
Būdamas vos septynerių aulorius paliko namus ir įstojo į Čiakporio vienuolyną, Tibeto medicinos šventovę. Ten vadovaujamas didžių mokytojų jis išmoko tokių mistinių menų kaip aiškiaregystė ir astralinės kelionės.
"Man sako, kad kai kuriais mano teiginiais žmonės gali nepatikėti. Tai - Jūsų valia, tačiau Tibetas - pasauliui visai nežinomas kraštas. Svetimšalis, rašęs apie tai, kaip "žmonės plaukiojo jūroje ant vėžlių", buvo išjuoktas. To paties susilaukė mačiusieji "žuvį - gyvą iškaseną". Tais žmonėmis nepatikėjo, tačiau galų gale išaiškėjo, kad jie pasakojo teisybę. Manimi taip pat patikės." (Lobsang Rampa)