Vestakro hercogo krikštamotė, trokštanti, kad jis išsirinktų žmoną, įkalba jį dalyvauti pobūvyje viename užmiesčio dvare, sukviesdama pačias gražiausias aukštuomenės merginas. Kai hercogas suvokia, kad jam paspęsti išradingi vedybiniai spąstai, jis nedelsiant sprunka ir nesustodamas joja visą naktį. Auštant hercogas, skendėdamas nuo jūros plūstančiame rūke, išgirsta balsą, grasinantį jį nušauti, jei jis ne Filipas. Norėdamas išvengti belaikės mirties, hercogas apsimeta esąs Filipas ir netrukus jau nešioja statinaites su konjaku padėdamas būriui kontrabandininkų, kuriems vadovauja moteris.