Kas iš tiesų yra meilė? Ar tam, kad visa širdimi pamiltume ir meilė tęstųsi ilgai, užtenka rasti mums geriausiai tinkantį meilės objektą – savo tobulą „antrąją pusę“? Ar ją suradus, meilė skleisis savaime ir būsime laimingi „kol mirtis mus išskirs“, be jokių pastangų?
Psichoanalitikas ir knygos „Menas mylėti“, milijonams skaitytojų visame pasaulyje atskleidusios brandžios meilės paslaptis, autorius Erichas Frommas teigia, jog taip toli gražu nėra. Toks tikėjimas gali būti palygintas „su žmogumi, kuris norėdamas tapyti nesimoko šio meno, o pareiškia ieškąs tinkamo objekto, kai atras jį, tada puikiai tapys“. Naivu, ar ne?
Nepakliūti į naivios ir nesveikos „meilės“ pinkles ir išmokti iš tiesų mylėti, pasak E. Frommo, yra didžiulių valios pastangų ir darbo su savimi reikalaujanti veikla. Kaip siekiant meistrystės bet kokiame mene, taip ir meilės meno praktikai, reikalinga disciplina, koncentracija, drąsa ir begalinė kantrybė.
Šis tikras ir brandus gebėjimas mylėti nukreiptas ne į vieną asmenį, bet į visą pasaulį: „Jei aš iš tiesų myliu žmogų, aš myliu visus žmones, aš myliu pasaulį, aš myliu gyvenimą. Jei aš kažkam sakau: „Aš tave myliu“, turiu būti pasirengęs sakyti: „Aš tavyje myliu visus, aš per tave myliu visą pasaulį, aš tavyje myliu ir save“. Todėl šioje klasikinėje knygoje E. Frommas visapusiškai analizuoja ne tik romantinės meilės meną, tačiau ir brolišką, tėvišką, motinišką meilę, erotinę meilę, meilę sau bei meilę Dievui.
