Žodžiai negalvoja, ką sako. Jie slepia tiesą, iškraipo tikrovę. Jie padeda kalbėtojui atkurti pasaulį ne tokį, koks yra, bet tokį, kokio norėtų. Judesiams nereikia tokio dvilypio kalbėjimo, jie perteikia tiesą arba tikrovę, kurią žodžiai stengiasi pagražinti.