Be pavojų, Nuo gimimo iki mokyklos_ Mokyklos tarpsnis

Tėvams, mokytojams, psichologams, gydytojams Korepetitorius tėvams
Serija INDIGO VAIKAI
Mes negalime visko numatyti, negalime atitverti vaiko nuo bet kurio pavojaus. Tačiau visi tėveliai gali įskiepyti vaikams saugumo įgūdžius nuo pat mažens - pasinaudodami pasa¬komis, žaidimais, pasišnekėdami tarsi tarp kitko, pakomentuodami filmus ir gyvenimiškas situacijas. Turime mokyti vaiką praktiškų saugumo įgūdžių - teorija čia nepadės. Ir įtvirtinti tuos įgūdžius reikia namuose, lauke, mokykloje, ekstremaliose situacijose. O dar svarbiau sukurti vaikams dvasinį saugumą, kuris ir yra geriausia apsauga pasaulyje.

***

Šiuolaikinis pasaulis, deja, nėra nepavojingas. Kuo gi pasikliauti tėveliams, išleidžian¬tiems vaiką į mokyklą, sporto sekciją ar pas draugus? Autorės yra įsitikinusios: pasikliauti turime tik pačiais vaikais, juk mes negalime visą laiką būti šalia. Tačiau mes galime padaryti taip, kad vaikas širdyje jaustųsi saugus, įdiegdami jam vidinio saugumo įgūdžius ir juos vystydami. Knygoje vaizdingai rašoma, kaip įveikti mokykloje patiriamus stresus, ką priešpastatyti blogiems draugeliams (apie seksą, ekstremalias pramogas ir narkotikus čia taip pat rašoma).

Jeigu jūsų moksleivis tikrai žinos, kad jo saugumas - pirmiausia - jo paties reikalas, jis pats už tai atsakingas, tai jis į savo gyvenimą žiūrės kur kas rimčiau. Netikite, kad vaikai gali tikrai domėtis savo saugumu? Įrodymas jūsų rankose: iliustracijas šiam leidiniui nupiešė paauglys.

O kad abi knygos Be pavojų netaptų dar dviem nuobodžiom pamokom, mes į jas pridėjome daug žaidimų, testų ir idėjų vaikams ir tėveliams.

Visa, kas svarbu, gali būti ir įdomu!
Yra žmonių, apie kuriuos sakoma: laimės kūdikiai. Jie eina per gyvenimą lengvai ir paprastai, o jeigu jiems ir nutinka nemalonumų, tai tie nemalonumai didelės žalos nepridaro. Tarytum likimas kažkada būtų pažymėjęs juos ypatingu ženklu - ir saugotų.

Panašiai einasi ir vaikams. Mes iš visų jėgų stengiamės apsaugoti juos nuo pavojų, o jie amžinai pakliūva į visokias bėdas. Tačiau štai kas stebėtina: vieni atsiperka smulkiais įbrėžimais ir mėlynėmis, kiti nukenčia šiek tiek smarkiau, o tretiems taip nesiseka, kad sakytumei visos nesėkmės būtų susitarusios užgriūti tik juos.

Tai ką gi, ar iš tiesų žmogui reikia gimti po laiminga žvaigžde, kad jam viskas sektųsi?

Laiminga žvaigždė, žinoma, niekam nepakenktų, tačiau, kalbant apie vaikų saugumą, didžioji dalis vaiko sėkmių ar nesėkmių priklauso nuo mūsų, tėvų, nuo tėčių ir mamų, močiučių ir senelių, nuo to, kaip mes ruošiame savo vaikus (tiek rėplinėjančius bamblius, tiek jau paaugusius) susitikti su didžiuoju pasauliu. Ir čia, kad ir kaip suktumės, žvaigždes užžiebiame mes patys...

Na, gerai, tegu ne žvaigždes. Mes įduodame žibintėlį, kuris apšvies kelio duobes. Įduodame atskaitos tašką. Koordinačių sistemą.Vadinkite tai kaip patinka, faktas vis tiek yra faktas: seksis ar nesiseks jaunajai būtybei, ar teisingai jūsų vaikas elgsis sudėtingoje (arba jam potencialiai pavojingoje) situacijoje, didžia dalimi, tėveliai, priklauso nuo mūsų

Be pavojų. Nuo gimimo iki mokyklos
Vaikui pradėti lankyti mokyklą - tas pat, kaip suaugusiajam emigruoti. Iš tikrųjų, pirmaisiais metais jis emigruoja - iš vaikystės šalies, kur apskritai viskas leidžiama ir visos problemos neturi didelių padarinių, į santykinės brandos šalį. Vietoj liberalių vaikų darželio reikalavimų, saugių vaikštinėjimų, kai esi laikomas už rankutės, dabar vaikui nuolatos reiškiami kitokie reikalavimai, griežtesni: mokykis, elkis gerai, sėdėk ramiai. Vaikas gauna visai kitokį statusą ir visai naujas priedermes. Ir štai kas svarbiausia, kas jį labiausiai šokiruoja: ir tėveliai staiga pakeičia požiūrį į jį. Dabar tėveliai iš jo reikalauja daugiau savarankiškumo, dažniau jam sako tu privalai ir laikosi nuomonės, kad kai kurie dalykai yra savaime suprantami. Na, žinoma, dabar jam reikia su tuo susidoroti pačiam, juk jis jau moksleivis!

O kaip susidoroti? Dar besibaigiant rugpjūčiui jį prižiūrėdavo ir auklėtoja, ir šeimininkėlė, jos išspręsdavo visus grupėje kilusius ginčus. O dabar, vos po keleto dienų, jis yra patekęs į naują grupę, kur kiekvienas paskiras nutrūktgalvis kontroliuojamas kur kas mažiau. Ir jo saugumas dabar labiausiai priklauso nuo jo paties. O mokyklos kolektyvai dažnai būna panašūs į vilkiukų gaujas.

Ir tenka vaikučiams mikliai mokytis plaukti tame tamsiame ir jiems nesuprantamame vandenyje, mokytis savarankiškai. Žinoma, šioje gyvenimo jūroje išnyra į viršų visi vaikai, tačiau vieni nuolatos paspringsta vandeniu, juos reikia ištraukti ir gaivinti, o kiti į uolas neatsitrenkia netgi per audrą. Kaip jiems tai pasiseka? Ką darė ir daro tėveliai, kad jų vaikas būtų saugus?

Mūsų manymu, vaikų saugumo taisyklės laikosi ant trijų banginių, kitaip sakant, yra sudarytos remiantis trimis pagrindinėmis tiesomis. Jei tėvai jas žino ir taiko, tai vaikas turi daug daugiau šansų išvengti pavojingų traumų, tiek fizinių, tiek ir dvasinių. 100% garantijos niekas jums neužtikrins, tačiau 99% - visiškai tikėtina, nes jeigu vaikas mokosi (ir išmoks) galvoti savo galva, paklusti ne jį pagavusios emocijos šuorui, o sveikam protui, tai tikimybės gyventi saugiai jis turi kur kas daugiau.
- See more at: http://www.mijalba.com/knygos/asmeninis-tobulejimas/be-pavoju-nuo-gimimo-iki-mokyklos-mokyklos-tarpsnis-zariana-ir-nina-nekrasovos/#sthash.KetsuwrD.dpuf