Analitinės psichologijos kūrėjo C. G. Jungo „Raudonąją knygą“ beveik šimtmetį gaubė paslapties skraistė. 1913–1930 m. parašytas veikalas po ilgų svarstymų buvo išleistas tik 2009 m. Knyga sulaukė milžiniško susidomėjimo ir buvo išversta į daugelį pasaulio kalbų. „Raudonoji knyga“ – labai asmeniška, tai Jungo „eksperimento su savimi“, savo pasąmonės ir jos ryšio su kolektyvine pasąmone tyrimo užrašai. Tačiau kartu ji sudaro visos tolesnės jo mokslinės veiklos šerdį, joje glūdi visų jo plėtotų teorijų užuomazgos. Pasak Jungo, „iš jos radosi visa kita“. Plačiąja prasme „Raudonoji knyga“ yra asmenybės, jos sąsajų su aplinka, istorija, kultūra, religija studija, joje brėžiamos pagrindinės asmenybės ugdymo gairės, gvildenamos svarbios žmogaus būties problemos.
„Raudonoji knyga“ – tai į raudoną odą įrišta paties Jungo kaligrafiškai perrašyta rankraštinė knyga, iliustruota jo piešiniais. Pirmiausia buvo išleistas faksimilinis leidinys, kurį sudarė kaligrafinio tomo faksimilės, vertimas į anglų k., išsamus įvadinis straipsnis ir platūs moksliniai komentarai. Vėliau buvo parengtas ir patogesnio formato Leidinys skaitytojui, kuriame atsisakyta faksimilių. Toks leidinys ir pateikiamas lietuvių skaitytojui.