Prancūzų mokslininko Gustave'o Le Bono (1841–1931) „Revoliucijos psichologija" – istorinis, filosofinis, politinis veikalas apie Prancūzijos revoliuciją ir revoliucijas bendrąja prasme. Knygoje analizuojamos perversmus sukeliančios sąlygos ir aplinkybės; kalbama apie asmenybių transformaciją: neapykantą, baimę, pavydą, kvailybę, tuštybę arba entuziazmą – emocijas, kurios įžiebia arba lydi pasaulyje vykstančias revoliucijas.
Autorius tikina, kad revoliucijų metu galima stebėti, kaip jausmai, kuriuos įprastai užgniaužiame, visa jėga išsiveržia „sulūžus" socialiniams stabdžiams, įtvirtintiems moralės, tradicijų ir elgesio kodų; primena, koks trapus yra humaniškumas ir kokia didi blogio, kuriam paprasta įsigalėti neramiais laikais, banalybė.