Gyvenime gali atsitikti daug nelemtų dalykų. Jūs galite susirgti, prarasti darbingumą, netekti namų, turto ar padėties visuomenėje, gali nutrūkti artimi ryšiai, susirgti mylimas žmogus, pagaliau galite pajausti artėjant savo mirtį, – vis dėlto žinokite, kad visa tai turi antrąją pusę, kad tarsi alchemikai esate tik per žingsnį nuo skausmų ir kančių metalo virtimo į auksą. Šį vieną žingsnį žengsite nuolankiai atsidavę šiai akimirkai. Reikia būti čia ir dabar, kad sąmoningai suvoktumėte gamtos grožį, didybę, sakralumą. Ar kada nors giedrią naktį žvelgėte į erdvės begalybę, ar pajutote tada pagarbią baimę jos absoliučiai tylai ir nesuvokiamai platybei? Ar kada nors iš tiesų klausėtės upokšnio čiurlenimo kalnų miške? O strazdo giesmės tyliose vasaros nakties sutemose? Kad sąmoningai aprėptume tokius dalykus, turime visiškai numaldyti protą. Reikia nusimesti asmeninių problemų, praeities ir ateities rūpesčių bei viso savo žinojimo naštą, antraip žiūrėsime, bet nematysime, klausysimės, bet neišgirsime. Turime būti tik šioje akimirkoje.