Sunkūs jo gyvenimo stebuklai

Šiuolaikinėje XX-XXI a. lietuvių poezijoje eilėraščių vyro tema nėra daug. Dėl to, galvojant apie modernųjį vyrą kaip daugiareikšmį reiškinį, liudijantį visuomenės, kalbos bei kultūros kaitą, ir kilo mintis parengti antologiją, kurioje sugultų geriausi vyrui skirti eilėraščiai. 2017 m. buvo išleista mano sudaryta ir skirta moters temai rinktinė „Pirštai jos neša leliją“ (Moteris XX – XXI a. poezijoje). Šiuosyk man rūpėjo poetinis šiuolaikinio vyro tapatybės pjūvis, visuomenėje vyraujantys vyriškumo konstruktai, atsiveriantys tiek vyrų, tiek moterų parašytoje poezijoje. Norėta pristatyti visas tapsmo vyru fazes – nuo berniuko iki senolio – vertingiausiuose man prieinamuose eilėraščiuose. Galimas daiktas, šią knygą derėtų vadinti neantologija (ar asmenine antologija), kaip savąją „Gyvas atodūsis“ įžanrino puikus lietuvių kilmės amerikiečių poetas ir vertėjas Vyt Bakaitis, kažkada pristatęs skaitytojams dvikalbį dvidešimties metų darbo vaisių lietuvių poezijos rinktinę, kurioje pateikė meistriškai išverstus eilėraščius nuo K. Donelaičio iki A. Ališausko. Man šią knygą sudarant rūpėjo, kaip poetiniuose tekstuose atveriami esminiai vyro vaizdiniai ir jų formos – sūnus, brolis, tėvas, vyras, mylimasis – vyras visuose svajonių ir realybių sluoksniuose, rūpėjo, kaip išorinis gyvenimas veikė vidinę kasdienę būtį. Ką reiškia tapti vyru? Ką reiškia būti vyru? Ir ar mato (o jei mato, tai kaip?) tą poezija? Julius Keleras, sudarytojas