TIRONIŠKAS PROTAS: lyderių portretai, narcisizmas ir diktatoriškumas

Ne kiekvienas gali tapti tironu. Kad toks asmuo įgytų absoliučią valdžią ir darytų įtaką žmonėms, reikia palankiai susiklosčiusių aplinkybių. Visų pirma, iš prigimties privalu būti ambicingam. Taip pat turėtų pasireikšti tamsieji bruožai: narcisizmas, psichopatiškumas ir makiavelizmas, polinkis į paranoją bei nenumaldomas troškimas valdyti kitus. Antra, reikėtų, kad šios pavojingos savybės įsitvirtintų dar vaikystėje ir derėtų su asocialiu elgesiu. Jeigu asmeniui teko patirti fizinį ar psichologinį smurtą, užaugti sunkių išbandymų laikotarpiu – šansai padvigubėja. Galiausiai svarbu sulaukti tinkamo momento – iškilti tuomet, kai šalies politinė sistema taps nestabili.

Tokiu keliu į valdžią atėjo Josifas Stalinas, Adolfas Hitleris, Mao Dzedongas, Saddamas Husseinas, Muammaras al Kadafis ir kiti diktatoriai. Būtent taip Osama bin Ladenas ir Islamo valstybės kovotojai pademonstravo savo galią. Ir nors visi paminėti asmenys gyveno skirtingu laiku skirtingose vietose, buvo kilę iš įvairių socialinių sluoksnių, daugelis jų jautė pagarbą vienas kitam. Jie dažnai atpažindavo savo tamsiuosius bruožus, tačiau vertino juos kaip stiprybes. Tik retą kurį galime pavadinti psichiniu ligoniu, kadangi didžioji dalis suvokė realybę.

Nors neįmanoma iki galo suprasti, kas dėjosi šių žmonių galvose, medicinos mokslų daktaras Deanas A. Haycockas bando tai paaiškinti. Remdamasis ankstesnių diktatorių pavyzdžiais, jis pateikia dabartinių lyderių, kaip Vladimiras Putinas, Donaldas Trumpas, Kim Džongunas, psichologinius profilius. Jo teigimu, tik suvokdami vadovų asmenybes, galime juos perprasti, nuspėti tolesnių įvykių eigą, atpažinti tironus ir galbūt net užkirsti kelią jų dominavimui, šalių pavergimui ir masinėms žudynėms.

Knyga „Tironiškas protas" – tai įspėjimas visiems, neabejingiems politinio ekstremizmo keliamoms grėsmėms.