Kokios yra feministinės kritinės praktikos politinės potekstės? Kaip literatūros teksto problemos siejasi su feministinės politikos, kaip visumos, prioritetais ir perspektyvomis? Lyties/teksto politika gvildena šiuos esminius klausimus ir tyrinėja dviejų pagrindinių feministinės kritikos srovių - anglų ir amerikiečių bei prancūzų - stipriąsias puses ir ribotumą, ypač daug dėmesio skirdama Cixous, Irigaray ir Kristevos darbams. Parašyta skaitytojams, menkai susipažinusiems su šia tema, ši studija aktyviai įsikiša į aktualią polemiką, provokuojančiai pasisakydama už politiškai angažuotą kritiką, o ne vien už teksto kritiką arba nepolitinius požiūrius.
Ši Moi knyga svarbi feministinės minties raidai dėl to, kad nuo jos prasideda aštuntojo dešimtmečio feministinės minties savikritikos ir tam tikros teorinės savimonės srovė. Moi buvo viena pirmųjų, pradėjusių metakritiškai traktuoti feminizmo teoriją ir praktiką. Baigdama knygą ji taip ir neranda nė vienos teoretikės, kurios pažiūros visiškai patenkintų griežtus autorės reikalavimus. Tačiau teorinė ir politinė šios knygos įtaiga liudija, jog tokia feministinė teorija įmanoma.