Vladas Lazersonas. Rinktiniai raštai

Dr. Albino Bagdono ir Polinos Pailis sudarytoje knygoje „Vladas Lazersonas. Rinktiniai raštai“ pristatomi žymaus tarpukario Lietuvos psichologo ir gydytojo Vlado Lazersono (1989–1945) lietuvių kalba spausdinti straipsniai. Rinktinės tekstai suskirstyti į keturias dalis: bendrosios psichologijos, ugdymo psichologijos, klinikinės ir sveikatos psichologijos bei teisės psichologijos. Penktojoje knygos dalyje aptariama V. Lazersono asmenybė ir veikla.

Tarpukario Lietuvos psichologijos raida dažniausiai siejama su Jono Vabalo-Gudaičio (1981–1955) vardu. Tačiau jau nuo pat 1921 m. – praėjus tik metams nuo aukštųjų kursų įsteigimo iki sovietinės okupacijos – šalia J. Vabalo-Gudaičio dirbo ir V. Lazersonas. Būtent jis buvo įkurtos Eksperimentinės laboratorijos pagrindinis darbuotojas – vyriausiasis asistentas. V. Lazersonas dažnai pristatomas kaip J. Vabalo-Gudaičio asistentas, nors nuo 1928 m. jis jau buvo Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. VDU) privatdocentas. Anot vieno iš knygos sudarytojų dr. A. Bagdono, skaitytojas, susipažinęs su įvairialypiais V. Lazersono darbais, supras, kad jis buvo ne antraplanis J. Vabalo-Gudaičio padėjėjas, o savarankiškas psichologijos mokslo ir psichologinio švietimo plėtotojas Lietuvoje. Tai pirmoji šios knygos išleidimo priežastis.

Antrąja priežastimi dr. A. Bagdonas pavadino 125-ąsias psichologo gimimo metines. Trečioji – V. Lazersono praktinė patirtis. Jis ne tik dėstė ir vykdė empirinius tyrimus, bet dirbo ir praktinį klinikinio bei vaikų psichologo darbą. Jį galima vadinti klinikinės-sveikatos-medicinos psichologijos pradininku Lietuvoje. „Ketvirtoji šio rinkinio pasirodymo priežastis (gal ji turėtų būti įvardijama kaip pirmoji): manau, mums turi rūpėti ir šimtmečiais gyvavusios šalia lietuviškosios kultūros ir taip brutaliai sunaikintos kitų tautų kultūros palikimas. Netgi atmetus klausimą dėl lietuvių kaltės, būtina kiek įmanoma parodyti jaunimui bent dalį to, kas buvo čia ir tada Lietuvoje. Juolab kad ta kultūra praplėtė ir valstietiškos lietuviškosios kultūros horizontus. Ypač tai pasakytina apie V. Lazersoną, nusipelniusį ne tik kuriant Kauno ir Lietuvos moderniąją žydų bendruomenę, bet ir prusinant lietuvius psichologijos, sveikatos, pedagogikos, teisės srityje“, – įsitikinęs dr. A. Bagdonas.