Žydros akys

Romanas "Žydros akys" laikomas autobiografiškiausiu iš visų jo darbų. Pavadinime įvardintos žydros akys priklauso pagrindinei veikėjai Elfridai, kurios prototipu pripažįstama Hardžio pirmoji žmona Ema. Tai pirmasis Hardžio romanas, pasirašytas jo paties pavarde. "Elfridė Svonkurt buvo iš tų mergaičių, kurių visi jausmai matyti veide". Taip pirmosios "Žydrų akių" eilutės apibūdina knygos heroję-žavią, kiek paviršutinišką būtybę. Ji gyveno toli nuo gyvenimo audrų dviese su našliu tėvu, turinčiu nemenkų ambicijų, kol atsitiktinumas jos nesuvedė su nepatyrusiu jaunuoliu, kurio žema kilmė užkirto kelią meilei ir santuokai. Pirmasis švelnus jausmas išblėso, kai Elfridė susidūrė su intelektualu, tam tikrais požiūriais dar nesubrendusiu. Stengdamasi atitikti jo vaizduotės sukurtą tyros nuotakos idealą, Elfridė nuslepia iš esmės nekaltą savo praeitį, bet toks bailumas turi atvesti į tragediją...