Monografijoje pateikiama žemės reformos laikotarpiu parengtų teisės aktų, reglamentuojančių žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą ir naudojimą, analizė. Žemės santykių pertvarkymas susiejamas su Bendrųjų agrarinės reformos principų įgyvendinimu ir vertinamas viešojo intereso bei racionalios žemėtvarkos požiūriu. Teisės normų raida išnagrinėta tiriant įstatymų pakeitimus nulėmusias priežastis ir jų pasekmes Lietuvos žemės ūkiui bei kaimo plėtrai.