Atrodo, kad ta istorija dar visai šalia, ir pogrindyje spausdinto žodžio keliai bei takeliai dar nesunkiai atsekami mūsų atminties žemėlapiuose. Deja, dabartinė technika ir technologija, jau baigianti atpratinti nuo ranka rašyto teksto, neleidžia net įsivaizduoti, su kokiais sunkumais tekdavo susidurti dar vos prieš vieną kitą dešimtmetį pabandžius slapta nuo cenzūros išleisti maldynėlį ar nepriklausomą žurnalą. Mūsų šiandiena radosi iš nepaprasto tyliųjų leidėjų ir knygnešių pasiryžimo, iš didelės rizikos prarasti laisvę ar net gyvybę, iš karšto tikėjimo Aukščiausiojo valia ir savo darbo prasme. Jie nepalūžo, todėl mes turime ateitį.