Jų protėviai buvo vilkai

VDR zoopsichologo knyga apie šunis, jų kilmę, priežiūrą, dresiravimą, apie įvairiausias šunų veisles, požiūriu į šunis įvairiose pasaulio šalyse.
Senų laikų keliautojai rašė: indėnės žindydavo vilkiukus savo pienu. Atsivertę Hanso Bauerio knygą „Jų protėviai buvo vilkai“ skaitome: „Kūdikių mirštamumas buvo nepaprastai didelis. Daug motinų, mirus vaikui, jausdavo nemalonų maudulį nuo pritvinkusio pieno ir joms ateidavo mintis, kad jį galima duoti išžįsti vilkiukams. Jaunas tėvas, ko gero, laikė savo pareiga rasti vilkiukų ir pradžiuginti moterį „gyva“ dovana“. Peršasi mintis, kad turime dėkoti pirmykštėms moterims už prijaukintus šunis.
Šunys nuo seniausių laikų sukiojosi prie šeimos židinio. Saugojo būstą ir žmones, padėjo medžioti, buvo vaikų auklės ir žaidimų draugai.