Lietuvos valstybingumo šimtmečio metais Vilniaus chorinio dainavimo mokykla pažymi savo gyvavimo dvidešimtpenkmetį. Atsigręžiant į nueitą kelią, kuriant dabartį ir tiesiant tiltą į ateitį, prasminga paimti į rankas knygą, skirtą dainuojančioms mergaitėms, jų besiklausantiems, vertinantiems, pripažįstantiems, remiantiems ir patiriantiems tarpusavio bendravimo džiaugsmą. Pirmojoje šios knygos dalyje – „Užaugo liepelė devyniom šakom“ – į Vilniaus chorinio dainavimo mokyklą „Liepaitės“ pažvelgta kaip į medį, kuris savo kamiene telkia mokyklos vertybes, šaknimis traukia kūrybingumo syvus, turi savą pasiekimų vainiką ir ateities viziją. Visuminio mokyklos vaizdo metmenys įgauna daugiau konkretikos, spalvų, siejant juos draugėn su antrąja knygos dalimi – „Vardai, veidai ir mintys“. Čia pateikiamos pasirinktų – simboliškai 25-ių – „Liepaitėse“ ar šalia šio kolektyvo esančių / buvusių žmonių įžvalgos, refleksijos, įvykiai.