Fleišmanui nesiseka

Viena ryta Tobis Fleismanas nubudo mieste, kuriame nuo pat jaunystes gyveno, ir staiga tas miestas knibzdete suknibzdo jo geidzianciu moteru.
Neseniai issiskyrusi Tobi Fleismana - keturiasdesimt vienu ir toki
pat zemaugi kaip iki tol - staiga apsupo moterys: daug pasiekusios, protingos ir idomios. Tokios, kurioms jo ugis nerüpi, kurios mielai ji isbandys vienu pasimatymu programeles brükstelejimu. Tobis
nepriestarauja - tai maloni permaina po trylikos metu santuokos, trylikos metu emocinio apleistumo ir paniekos, kurios teko istverti.
Taciau naujasis Tobio gyvenimas dienomis dirbant gydytoju, kas
antra savaitgali leidziant su vaikais, o naktimis uzsiimant pasiutusiu
ir beveik anonimisku seksu staiga susijaukia, kai dingsta buvusi mona
Reicele. Nezinia, pasinére i viziju klajones ar tiesiog neatlaiké nervai - ji neatsiliepia i Tobio zinutes ir skambucius.
Ar Tobio buvusioji tiesiog pyksta, kaip visada? Ar ir vel baudzia, kad jis neuzdirbdavo tiek, kiek ji? Beviltiskai jos ieskodamas, o kartu dar mégindamas speti dirbti ir aukleti du visko nebeistveriancius vaikus,
Tobis priverstas stoti akistaton su tikrosiomis santuokos lugimo priezastimis ir paklausti saves, ar tai, ka visa laika sau pasakojo, tikrai buvo tiesa.
Visa santuokos laika i jokia kita moteri jis nè nepavelge, taip mylejo Reicele - taip mylejo ir bet kokia institucija ar sistema.