Kiekviena žiema sodininkystei padaro didesnių ar mažesnių nuostolių. Ypač daug žalos šiai ūkio šakai padaro šaltosios žiemos, kurios padažnėjo per pastaruosius dešimtmečius.
Per artimiausią dešimtmetį planuojama respublikoje sodo plotus labai padidinti. Numatoma žymiai daugiau auginti žieminių obelų veislių, taip pat slyvų, vyšnių, kriaušių ir uogakrūmių. Tačiau po šaltų žiemų matyti, kad dauguma išvardytų augalų gana sunkiai peržiemoja. Todėl, plečiant sodininkystę, reikia pastoviai ir nuosekliai rūpintis ir sodo augalų ištvermingumu. Didžiuliai dar neišnaudoti rezervai augalų ištvermingumui didinti glūdi elementarioje sodų priežiūros agrotechnikoje. Dar perdaug dažnai pamirštama, kad sodus reikia tręšti, rūpintis jų sveikimu. Reikia koncentruoti veislių bei genčių auginimą, palankesniuose respublikos klimatiniuose rajonuose, daugiau rūpintis augimo ir derėjimo reguliavimu, palankių mikroklimato sąlygų sudarymu bei išnaudojimu soduose ir kitomis agropriemonėmis.
Po šaltų žiemų ar pavasarių dažnai sumažėja sodo augalų produktyvumas, ypač kaulavaisinių. Todėl, didinant sodų ištvermingumą, siekiama ne tik apsaugoti sodo augalus, kad jie nežūtų, bet kad jie ir nepašaltų, nes nuo to irgi sumažėja sodų derlingumas bei gyvybingumas.
Siekiant padidinti augalų ištvermingumą žiemojimo laikotarpiu, mūsų respublikoje atlikta mažai tikslių bandymų. Todėl žymią dalį agrotechninių priemonių, aprašytų šiame leidinyje, reikia patikrinti mūsų klimato ekologinėmis sąlygomis ir atrinkti pačias efektyviausias.
Ištvermingesni sodai padidintų sodininkystės rentabilumą ir pagerintų gyventojų bei perdirbimo pramonės aprūpinimą įvairesne sodininkystės produkcija.
Tikimasi, kad šis leidinys padės gamybininkui ir mėgėjui atrinkti bei pritaikyti veiksmingiausias agropriemones, sprendžiant svarbias sodo augalų ištvermingumo padidinimo problemas mūsų respublikoje.