„Ar yr Dievas? Nėra? Tai ką, su ja susišnekėt nemožna!“ Šitą senučių pokalbį cituoja visi, kas tik pažiūri Roberto Verbos dokumentinį filmą „Šimtamečių godos“ (1969). Rūtos Oginskaitės knyga pasakoja apie Robertą Verbą (1932–1994), operatorių ir režisierių, kurio filmai „Senis ir žemė“, „Čiutyta rūta“, „Šimtamečių godos“, „Šventėn“ laikomi lietuvių poetinės dokumentikos viršūne, epochos pradžia. Verba buvo iš tų dokumentininkų, kuriems kino kamera – jų esybės dalis, jų akys, širdis. Ir tai tuo metu, kai dokumentika laikyta ne menu, o ideologijos įrankiu, partijos tarnaite, ne daugiau. Sukurti praėjusio amžiaus antroje pusėje, Verbos filmai gyvena ilgiau už savo autorių, kaskart atskleisdami kažką naujo apie aną laiką ir jį išgyvenusius žmones. Knygoje – archyvų saugomos istorijos, amžininkų prisiminimai, pokalbiai su Robertu Verba, kur jis pats atsakinėja į klausimus, kuriuos kadaise kėlė savo filmuotiems Lietuvos šimtamečiams, diskas su jo filmų įrašais.