„Fotografo Gintaro Česonio nuotraukose magiškai skleidžiasi Tėvo Stanislovo portretas, kuris, lydimas paties dvasininko mintijimo tarpsnių, atkuria ne kartą žmonių paliudytą realybę, akimirkos pagavą - buvimo šalia troškimą, nieko daugiau. Buvimo, į kurį nukelia nuotraukose atgijęs dvasinis Tėvo Stanislovo paveikslas. Buvimo, kuris peržengia vieno žmogaus ribas ir atveria jo sielos rankomis sukurtą unikalios Paberžės vietovės fenomeną.“ (Jūratė Tutlytė)