„Gražus žaisliukas“, „eksporto prekė“, „lavonas, kuriam reikia įšvirkšti šviežio kraujo“ - taip Emile'is Zola apibūdina savo laiko teatrą, kurio scenoje vaikštinėja „popierinės“, pakeltu balsu deklamuojančios figūros, neturinčios nieko bendra su gyvenimo tiesa ir tikrove.
Prancūzų romanisto ir meno kritiko Emile'io Zola Natūralizmas teatre (1881) - savo laiką aplenkęs teatro ir dramaturgijos meno manifestas, paruošęs dirvą XX a. novatoriškiems scenos reiškiniams. Autorius apžvelgia Prancūzijos ir Europos teatro bei dramaturgijos istoriją nuo XVII a., lygina dramaturgus bei spektaklius, analizuoja romantizmo poveikį XIX a. dramos ir vaidybos menui. E. Zola knyga, į kurią jis sudėjo 1877-1880 m. įvairiuose Paryžiaus laikraščiuose spausdintus savo kritikos straipsnius, ne tik gyvai ir svariai liudija apie XIX a. pabaigos teatro gyvenimą bei kritinę polemiką, bet yra ir naujų idėjų, įgyvendintų XX a. teatre, šaltinis.