Keturių Skandinavijos šalių - Danijos, Švedijos, Norvegijos, Suomijos - valgiai turi daug bendra. Pirmiausia, ko gero, tai žuvų patiekalų gausa, taip pat įprotis karštus patiekalus valgyti tik kartą per dieną - pietums, kurie būna tokiu metu, kai mes paprastai jau vakarieniaujame.
Šaltų patiekalų bei užkandžių pomėgis matyti iš nepaprastos gausybės sumuštinių: Danijoje įvairios kulinarijos knygos nurodo jų esant nuo 200 iki 700. Sumuštiniams paruošti naudojami įvairiausi produktai, o pavadinami tie sumuštiniai kad ir taip - Mėgstamiausias Hanso Kristiano Andersono sumuštinis. Bet, be šių ir kitų bendrumų, atskirų Skandinavijos šalių valgiai turi savo tautinių ypatybių. Geografinis Danijos artumas su Vokietija bus lėmęs, kad abiejose šiose šalyse apstu kiaulienos patiekalų. Švedai ruošdami patiekalus iš žuvų, mėsos, net kimšdami kraujines dešras, dažniau nei jų kaimynai vartoja cukrų. Suomijoje maistas beveik niekad nekepamas, o dažniausiai - verdamas, troškinamas, šutinamas ir panašiai; šitaip išsaugomos natūralios produktų savybės, tad suomių valgiai panašūs į dietinius. Tuo tarpu norvegai labai mėgsta silkių patiekalus. Skandinavijos pusiasalio gamta sužalota mažiau nei kitose Europos šalyse. Iki šiolei Skandinavijoje yra ganėtinai daug briedžių, elnių, kiškių, laukinių paukščių, todėl neatsitiktinai žvėrienos bei paukštienos patiekalai puikuojasi ant šventinių skandinavų stalų. Mūsų sąlygomis, deja, jie jau atrodo egzotiškai, tad į šį rinkinį teįdėjome tik vieną tokį receptą.