Gyvenimo pėdsakai

Knygą „Gyvenimo pėdsakai“, kuri išleista VPU leidykloje, sudaro 206 puslapiai. Joje knygos autorius pasakoja apie savo šaknis, vaikystę, jaunystę, tikrojo ir mokslinio darbo pradžią, mokslinio darbo plėtrą, žmones, stipriai pakoregavusius jo gyvenimo tėkmę, leidinius, savo puikią šeimą ir kt.

Knygoje nemažai vietos užima pasisakymai apie profesorių. Daug gražių žodžių monografijos autoriui skiria Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas, profesoriai K. Milašius, A. Raslanas, Audronius Vilkas, Povilas Karoblis, Kęstas Miškinis, Algirdas Čepulėnas, Eugenija Adaškevičienė, sportininkai Kristina Saltanovič, Egidijus Balčiūnas ir kt.

Jo dukra R. Dadelienė, pasukusi tėvų pėdomis ir dabar esanti VPU Kūno kultūros teorijos katedros profesorė, knygoje teigia, kad jos tėtis – mokytojas „iki kaulų smegenų“, tai jo gyvybės eliksyras – tik padėjęs ar pataręs kitam žmogui jis jaučiasi gerai. Ir dabar, kas rytą nubudęs, savęs klausia: „Ką šiandien galiu padaryti gero kitiems?“

Pitagoras sakė, kad statulą puošia išvaizda, o žmogų – jo darbai. Šis Pitagoro posakis gražiai atspindi J. Skernevičiaus asmenybę ir veiklą. Profesorius Stanislovas Stonkus monografijoje teigia, kad dar studijų metais jie žavėjosi šio paprasto vaikino darbštumu, ryžtu siekti užsibrėžtų tikslų.

Pasirinkęs nepaprastai sunkias sporto šakas, esant sudėtingoms buities, ypač mitybos sąlygoms, įvykdė visų šių sporto šakų sporto meistrų normas.

Štai ištrauka iš J. Skernevičiaus monografijos:
„Visiems suprantama, kad tėvai, sulaukę vaikų, jiems dovanoja tam tikrą genetinį kodą, kuris lemia visą žmogaus biofizinę ir psichinę raidą. Tai pamatinis vidinis veiksnys, kurio pasireiškimas kai kuriose raidos sferose visiškai nekoreguotinas, o kitose sferose gali būti šiek tiek koreguojamas, veikiamas išorinių veiksnių.
Dažnai tai vadinama ugdymu, auklėjimu, lavinimu, švietimu, įgūdžių, gyvenimo būdo formavimu. Bet dar norėčiau išskirti trečią veiksnį, kuris kartais pasuka žmogaus gyvenimą visiškai kitu keliu. Tai mus supantys žmonės. Kartais pakanka vieno svaraus kito žmogaus žodžio, ir jauno arba net pilnai subrendusio žmogaus gyvenimas keičia kryptį.

Mano gyvenimo kelyje tokių lengvai, o kartais ir ne taip lengvai ištartų žodžių, veiksmų buvo ne vienas ir ne du.“
Gimė 1931 m. rugsėjo 15 d. Kašonių kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje. 1951 m., baigęs Jiezno vidurinę mokyklą, įstojo į Kūno kultūros institutą. 1955 m. įgijęs aukštojo mokslo diplomą, buvo paskirtas dirbti dėstytoju Vilniaus pedagoginiame institute. Jis – trijų sporto šakų sporto meistras: slidinėjimo, lengvosios atletikos (ėjimas) bei baidarių ir kanojų irklavimo.
Dirbdamas universitete, 30 metų kartu buvo ir Lietuvos slidinėjimo rinktinės vyriausiasis treneris. 1969 m. apgynė biomedicinos mokslų kandidato disertaciją. 1971 m. jam buvo suteiktas docento mokslinis vardas, 1986 m. – profesoriaus, 1994 m. apgynė socialinių mokslų srities habilitacinį darbą.
1972 m. įkūrė Sporto mokslo laboratoriją ir daugelį metų jai vadovavo. 2001 m. ši laboratorija buvo reorganizuota į VPU Sporto mokslo institutą. Pasak J. Skernevičiaus, sporto mokslo tiriamojo darbo pagrindinė vertybė – žmogaus fizinių, funkcinių ir dvasinių galių raidos analizė ir plėtotė.