Monografijoje aptariama tarpukario laikotarpiu gyvavusios estetinės sampratos įvairovė ir kilmė. Pirmąsyk kompleksiškai analizuojamos šiandien primirštos Lietuvos visuomeninių ir gyvenamųjų interjerų meninės (estetinės) savybės siekant praplėsti šiandien Lietuvoje vyraujančią vidaus patalpų interjero formavimo(-si) sampratą, stengiantis žmogaus aplinką suvokti ne vien tik kaip architektūros objektą, bet ir kaip Lietuvos gyventojų kolektyvinės kultūros ir kolektyvio tapatumo sudėtinę dalį. Leidinys gausiai iliustruotas dokumentinėmis nuotraukomis ir projektų fragmentais, vaizdžiai papildančiais tekstą. Monografija skirta mokslininkams, menotyrininkams, architektams, muziejininkams, kolekcininkams, studentams bei visiems, kurie domisi Lietuvos kolektyvine kultūra. Tikimasi, kad ši knyga įkvėps naujų tapatumo idėjų paiešką bei raišką šiuolaikinių Lietuvos architektų ir dizainerių darbuose.